atsigalvotuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigalvotuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigalvotas, mot. g. atsigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvotas	atsigalvoti	atsigalvota	atsigalvotos	atsigalvota	-
kilm.	atsigalvoto	atsigalvotų	atsigalvotos	atsigalvotų	-	-
naud.	atsigalvotam	atsigalvotiems	atsigalvotai	atsigalvotoms	-	-
gal.	atsigalvotą	atsigalvotus	atsigalvotą	atsigalvotas	-	-
įnag.	atsigalvotu	atsigalvotais	atsigalvota	atsigalvotomis	-	-
viet.	atsigalvotame	atsigalvotuose	atsigalvotoje	atsigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvotasis	atsigalvotieji	atsigalvotoji	atsigalvotosios	-	-
kilm.	atsigalvotojo	atsigalvotųjų	atsigalvotosios	atsigalvotųjų	-	-
naud.	atsigalvotajam	atsigalvotiesiems	atsigalvotajai	atsigalvotosioms	-	-
gal.	atsigalvotąjį	atsigalvotuosius	atsigalvotąją	atsigalvotąsias	-	-
įnag.	atsigalvotuoju	atsigalvotaisiais	atsigalvotąja	atsigalvotosiomis	-	-
viet.	atsigalvotajame	atsigalvotuosiuose	atsigalvotojoje	atsigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigalvotas, mot. g. atsigalvota.
• Skiemenys: at-si-gal-vo-tuo-ju

atsigalvotuoju

1. tas, kurį atsigalvojo

Etimologija

<= atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo <= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---