atsigalvotinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigalvotinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigalvotinas, mot. g. atsigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvotinas	atsigalvotini	atsigalvotina	atsigalvotinos	atsigalvotina	-
kilm.	atsigalvotino	atsigalvotinų	atsigalvotinos	atsigalvotinų	-	-
naud.	atsigalvotinam	atsigalvotiniems	atsigalvotinai	atsigalvotinoms	-	-
gal.	atsigalvotiną	atsigalvotinus	atsigalvotiną	atsigalvotinas	-	-
įnag.	atsigalvotinu	atsigalvotinais	atsigalvotina	atsigalvotinomis	-	-
viet.	atsigalvotiname	atsigalvotinuose	atsigalvotinoje	atsigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvotinasis	atsigalvotinieji	atsigalvotinoji	atsigalvotinosios	-	-
kilm.	atsigalvotinojo	atsigalvotinųjų	atsigalvotinosios	atsigalvotinųjų	-	-
naud.	atsigalvotinajam	atsigalvotiniesiems	atsigalvotinajai	atsigalvotinosioms	-	-
gal.	atsigalvotinąjį	atsigalvotinuosius	atsigalvotinąją	atsigalvotinąsias	-	-
įnag.	atsigalvotinuoju	atsigalvotinaisiais	atsigalvotinąja	atsigalvotinosiomis	-	-
viet.	atsigalvotinajame	atsigalvotinuosiuose	atsigalvotinojoje	atsigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigalvotinas, mot. g. atsigalvotina.
• Skiemenys: at-si-gal-vo-ti-nuo-ju

atsigalvotinuoju

1. tas, dėl kurio reikia atsigalvoti

Etimologija

<= atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo <= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---