atsigalvosimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigalvosimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigalvosimas, mot. g. atsigalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvosimas	atsigalvosimi	atsigalvosima	atsigalvosimos	atsigalvosima	-
kilm.	atsigalvosimo	atsigalvosimų	atsigalvosimos	atsigalvosimų	-	-
naud.	atsigalvosimam	atsigalvosimiems	atsigalvosimai	atsigalvosimoms	-	-
gal.	atsigalvosimą	atsigalvosimus	atsigalvosimą	atsigalvosimas	-	-
įnag.	atsigalvosimu	atsigalvosimais	atsigalvosima	atsigalvosimomis	-	-
viet.	atsigalvosimame	atsigalvosimuose	atsigalvosimoje	atsigalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvosimasis	atsigalvosimieji	atsigalvosimoji	atsigalvosimosios	-	-
kilm.	atsigalvosimojo	atsigalvosimųjų	atsigalvosimosios	atsigalvosimųjų	-	-
naud.	atsigalvosimajam	atsigalvosimiesiems	atsigalvosimajai	atsigalvosimosioms	-	-
gal.	atsigalvosimąjį	atsigalvosimuosius	atsigalvosimąją	atsigalvosimąsias	-	-
įnag.	atsigalvosimuoju	atsigalvosimaisiais	atsigalvosimąja	atsigalvosimosiomis	-	-
viet.	atsigalvosimajame	atsigalvosimuosiuose	atsigalvosimojoje	atsigalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigalvosimas, mot. g. atsigalvosima.
• Skiemenys: at-si-gal-vo-si-ma-sis

atsigalvosimasis

1. tas, kurį atsigalvos

Etimologija

<= atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo <= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---