atsigalvojamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigalvojamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigalvojamas, mot. g. atsigalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvojamas	atsigalvojami	atsigalvojama	atsigalvojamos	atsigalvojama	-
kilm.	atsigalvojamo	atsigalvojamų	atsigalvojamos	atsigalvojamų	-	-
naud.	atsigalvojamam	atsigalvojamiems	atsigalvojamai	atsigalvojamoms	-	-
gal.	atsigalvojamą	atsigalvojamus	atsigalvojamą	atsigalvojamas	-	-
įnag.	atsigalvojamu	atsigalvojamais	atsigalvojama	atsigalvojamomis	-	-
viet.	atsigalvojamame	atsigalvojamuose	atsigalvojamoje	atsigalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigalvojamasis	atsigalvojamieji	atsigalvojamoji	atsigalvojamosios	-	-
kilm.	atsigalvojamojo	atsigalvojamųjų	atsigalvojamosios	atsigalvojamųjų	-	-
naud.	atsigalvojamajam	atsigalvojamiesiems	atsigalvojamajai	atsigalvojamosioms	-	-
gal.	atsigalvojamąjį	atsigalvojamuosius	atsigalvojamąją	atsigalvojamąsias	-	-
įnag.	atsigalvojamuoju	atsigalvojamaisiais	atsigalvojamąja	atsigalvojamosiomis	-	-
viet.	atsigalvojamajame	atsigalvojamuosiuose	atsigalvojamojoje	atsigalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigalvojamas, mot. g. atsigalvojama.
• Skiemenys: at-si-gal-vo-ja-mų-jų

atsigalvojamųjų

1. tas, kurį atsigalvoja

Etimologija

<= atsigalvoti, atsigalvoja, atsigalvojo <= at- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---