atsibosimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsibosimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsibosimas, mot. g. atsibosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsibosimas	atsibosimi	atsibosima	atsibosimos	atsibosima	-
kilm.	atsibosimo	atsibosimų	atsibosimos	atsibosimų	-	-
naud.	atsibosimam	atsibosimiems	atsibosimai	atsibosimoms	-	-
gal.	atsibosimą	atsibosimus	atsibosimą	atsibosimas	-	-
įnag.	atsibosimu	atsibosimais	atsibosima	atsibosimomis	-	-
viet.	atsibosimame	atsibosimuose	atsibosimoje	atsibosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsibosimasis	atsibosimieji	atsibosimoji	atsibosimosios	-	-
kilm.	atsibosimojo	atsibosimųjų	atsibosimosios	atsibosimųjų	-	-
naud.	atsibosimajam	atsibosimiesiems	atsibosimajai	atsibosimosioms	-	-
gal.	atsibosimąjį	atsibosimuosius	atsibosimąją	atsibosimąsias	-	-
įnag.	atsibosimuoju	atsibosimaisiais	atsibosimąja	atsibosimosiomis	-	-
viet.	atsibosimajame	atsibosimuosiuose	atsibosimojoje	atsibosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsibosimas, mot. g. atsibosima.

Etimologija

<= atsibosti, atsibosta, atsibodo

---