atsibodęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsibodęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsibodęs, mot. g. atsibodusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsibodęs	atsibodę	atsibodusi, atsibodus	atsibodusios	-	atsibodę
kilm.	atsibodusio	atsibodusių	atsibodusios	atsibodusių	-	-
naud.	atsibodusiam	atsibodusiems	atsibodusiai	atsibodusioms	-	-
gal.	atsibodusį	atsibodusius	atsibodusią	atsibodusias	-	-
įnag.	atsibodusiu	atsibodusiais	atsibodusia	atsibodusiomis	-	-
viet.	atsibodusiame	atsibodusiuose	atsibodusioje	atsibodusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsibodusysis	atsibodusieji	atsibodusioji	atsibodusiosios	-	-
kilm.	atsibodusiojo	atsibodusiųjų	atsibodusiosios	atsibodusiųjų	-	-
naud.	atsibodusiajam	atsibodusiesiems	atsibodusiajai	atsibodusiosioms	-	-
gal.	atsibodusįjį	atsibodusiuosius	atsibodusiąją	atsibodusiąsias	-	-
įnag.	atsibodusiuoju	atsibodusiaisiais	atsibodusiąja	atsibodusiosiomis	-	-
viet.	atsibodusiajame	atsibodusiuosiuose	atsibodusiojoje	atsibodusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. atsibodusi.
• Skiemenys: at-si-bo-dęs

atsibodęs

1. tas, kuris atsibodo

Etimologija

<= atsibosti, atsibosta, atsibodo

---