atmąstytajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmąstytajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmąstytas, mot. g. atmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstytas	atmąstyti	atmąstyta	atmąstytos	atmąstyta	-
kilm.	atmąstyto	atmąstytų	atmąstytos	atmąstytų	-	-
naud.	atmąstytam	atmąstytiems	atmąstytai	atmąstytoms	-	-
gal.	atmąstytą	atmąstytus	atmąstytą	atmąstytas	-	-
įnag.	atmąstytu	atmąstytais	atmąstyta	atmąstytomis	-	-
viet.	atmąstytame	atmąstytuose	atmąstytoje	atmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstytasis	atmąstytieji	atmąstytoji	atmąstytosios	-	-
kilm.	atmąstytojo	atmąstytųjų	atmąstytosios	atmąstytųjų	-	-
naud.	atmąstytajam	atmąstytiesiems	atmąstytajai	atmąstytosioms	-	-
gal.	atmąstytąjį	atmąstytuosius	atmąstytąją	atmąstytąsias	-	-
įnag.	atmąstytuoju	atmąstytaisiais	atmąstytąja	atmąstytosiomis	-	-
viet.	atmąstytajame	atmąstytuosiuose	atmąstytojoje	atmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmąstytas, mot. g. atmąstyta.
• Skiemenys: at-mąs-ty-ta-jam

atmąstytajam

1. tas, kurį atmąstė

Etimologija

<= atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---