atmąstysimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmąstysimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmąstysimas, mot. g. atmąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstysimas	atmąstysimi	atmąstysima	atmąstysimos	atmąstysima	-
kilm.	atmąstysimo	atmąstysimų	atmąstysimos	atmąstysimų	-	-
naud.	atmąstysimam	atmąstysimiems	atmąstysimai	atmąstysimoms	-	-
gal.	atmąstysimą	atmąstysimus	atmąstysimą	atmąstysimas	-	-
įnag.	atmąstysimu	atmąstysimais	atmąstysima	atmąstysimomis	-	-
viet.	atmąstysimame	atmąstysimuose	atmąstysimoje	atmąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstysimasis	atmąstysimieji	atmąstysimoji	atmąstysimosios	-	-
kilm.	atmąstysimojo	atmąstysimųjų	atmąstysimosios	atmąstysimųjų	-	-
naud.	atmąstysimajam	atmąstysimiesiems	atmąstysimajai	atmąstysimosioms	-	-
gal.	atmąstysimąjį	atmąstysimuosius	atmąstysimąją	atmąstysimąsias	-	-
įnag.	atmąstysimuoju	atmąstysimaisiais	atmąstysimąja	atmąstysimosiomis	-	-
viet.	atmąstysimajame	atmąstysimuosiuose	atmąstysimojoje	atmąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmąstysimas, mot. g. atmąstysima.
• Skiemenys: at-mąs-ty-si-muo-ju

atmąstysimuoju

1. tas, kurį atmąstys

Etimologija

<= atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---