atmąsčiusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmąsčiusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmąstęs, mot. g. atmąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąstęs	atmąstę	atmąsčiusi, atmąsčius	atmąsčiusios	-	atmąstę
kilm.	atmąsčiusio	atmąsčiusių	atmąsčiusios	atmąsčiusių	-	-
naud.	atmąsčiusiam	atmąsčiusiems	atmąsčiusiai	atmąsčiusioms	-	-
gal.	atmąsčiusį	atmąsčiusius	atmąsčiusią	atmąsčiusias	-	-
įnag.	atmąsčiusiu	atmąsčiusiais	atmąsčiusia	atmąsčiusiomis	-	-
viet.	atmąsčiusiame	atmąsčiusiuose	atmąsčiusioje	atmąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmąsčiusysis	atmąsčiusieji	atmąsčiusioji	atmąsčiusiosios	-	-
kilm.	atmąsčiusiojo	atmąsčiusiųjų	atmąsčiusiosios	atmąsčiusiųjų	-	-
naud.	atmąsčiusiajam	atmąsčiusiesiems	atmąsčiusiajai	atmąsčiusiosioms	-	-
gal.	atmąsčiusįjį	atmąsčiusiuosius	atmąsčiusiąją	atmąsčiusiąsias	-	-
įnag.	atmąsčiusiuoju	atmąsčiusiaisiais	atmąsčiusiąja	atmąsčiusiosiomis	-	-
viet.	atmąsčiusiajame	atmąsčiusiuosiuose	atmąsčiusiojoje	atmąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmąstęs, mot. g. atmąsčiusi.
• Skiemenys: at-mąs-čiu-sius

atmąsčiusius

1. tas, kuris atmąstė

Etimologija

<= atmąstyti, atmąsto, atmąstė <= at- + mąstyti, mąsto, mąstė

---