atitikinančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atitikinančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atitikinantis, mot. g. atitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atitikinąs, atitikinantis	atitikiną, atitikinantys	atitikinanti	atitikinančios	-	atitikiną
kilm.	atitikinančio	atitikinančių	atitikinančios	atitikinančių	-	-
naud.	atitikinančiam	atitikinantiems, atitikinantiem	atitikinančiai	atitikinančioms, atitikinančiom	-	-
gal.	atitikinantį	atitikinančius	atitikinančią	atitikinančias	-	-
įnag.	atitikinančiu	atitikinančiais	atitikinančia	atitikinančiomis	-	-
viet.	atitikinančiame, atitikinančiam	atitikinančiuose, atitikinančiuos	atitikinančioje, atitikinančioj	atitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atitikinantysis	atitikinantieji	atitikinančioji	atitikinančiosios	-	-
kilm.	atitikinančiojo	atitikinančiųjų	atitikinančiosios	atitikinančiųjų	-	-
naud.	atitikinančiajam	atitikinantiesiems	atitikinančiajai	atitikinančiosioms	-	-
gal.	atitikinantįjį	atitikinančiuosius	atitikinančiąją	atitikinančiąsias	-	-
įnag.	atitikinančiuoju	atitikinančiaisiais	atitikinančiąja	atitikinančiosiomis	-	-
viet.	atitikinančiajame	atitikinančiuosiuose	atitikinančiojoje	atitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atitikinantis, mot. g. atitikinanti.
• Skiemenys: a-ti-ti-ki-nan-čiais

atitikinančiais

1. tas, kuris atitikina

Etimologija

<= atitikinti, atitikina, atitikino <= ati- + tikinti, tikina, tikino

---