atgirdinčiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atgirdinčiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atgirdintis, mot. g. atgirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atgirdintis, atgirdįs	atgirdintys, atgirdį	atgirdinti	atgirdinčios	-	atgirdį
kilm.	atgirdinčio	atgirdinčių	atgirdinčios	atgirdinčių	-	-
naud.	atgirdinčiam	atgirdintiems, atgirdintiem	atgirdinčiai	atgirdinčioms	-	-
gal.	atgirdintį	atgirdinčius	atgirdinčią	atgirdinčias	-	-
įnag.	atgirdinčiu	atgirdinčiais	atgirdinčia	atgirdinčiomis	-	-
viet.	atgirdinčiame, atgirdinčiam	atgirdinčiuose, atgirdinčiuos	atgirdinčioje, atgirdinčioj	atgirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atgirdintysis	atgirdintieji	atgirdinčioji	atgirdinčiosios	-	-
kilm.	atgirdinčiojo	atgirdinčiųjų	atgirdinčiosios	atgirdinčiųjų	-	-
naud.	atgirdinčiajam	atgirdintiesiems	atgirdinčiajai	atgirdinčiosioms	-	-
gal.	atgirdintįjį	atgirdinčiuosius	atgirdinčiąją	atgirdinčiąsias	-	-
įnag.	atgirdinčiuoju	atgirdinčiaisiais	atgirdinčiąja	atgirdinčiosiomis	-	-
viet.	atgirdinčajame	atgirdinčiuosiuose	atgirdinčiojoje	atgirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atgirdintis, mot. g. atgirdinti.
• Skiemenys: at-gir-din-čiuo-ju

atgirdinčiuoju

1. tas, kuris atgirdi

Etimologija

<= atgirdėti, atgirdi, atgirdėjo <= at- + girdėti, girdi, girdėjo

---