atgirdėtųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atgirdėtųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atgirdėtas, mot. g. atgirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atgirdėtas	atgirdėti	atgirdėta	atgirdėtos	atgirdėta	-
kilm.	atgirdėto	atgirdėtų	atgirdėtos	atgirdėtų	-	-
naud.	atgirdėtam	atgirdėtiems	atgirdėtai	atgirdėtoms	-	-
gal.	atgirdėtą	atgirdėtus	atgirdėtą	atgirdėtas	-	-
įnag.	atgirdėtu	atgirdėtais	atgirdėta	atgirdėtomis	-	-
viet.	atgirdėtame	atgirdėtuose	atgirdėtoje	atgirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atgirdėtasis	atgirdėtieji	atgirdėtoji	atgirdėtosios	-	-
kilm.	atgirdėtojo	atgirdėtųjų	atgirdėtosios	atgirdėtųjų	-	-
naud.	atgirdėtajam	atgirdėtiesiems	atgirdėtajai	atgirdėtosioms	-	-
gal.	atgirdėtąjį	atgirdėtuosius	atgirdėtąją	atgirdėtąsias	-	-
įnag.	atgirdėtuoju	atgirdėtaisiais	atgirdėtąja	atgirdėtosiomis	-	-
viet.	atgirdėtajame	atgirdėtuosiuose	atgirdėtojoje	atgirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atgirdėtas, mot. g. atgirdėta.
• Skiemenys: at-gir-dė-tų-jų

atgirdėtųjų

1. tas, kurį atgirdėjo

Etimologija

<= atgirdėti, atgirdi, atgirdėjo <= at- + girdėti, girdi, girdėjo

---