artintu

Taip pat žr.: artintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

artintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. artintas, mot. g. artinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artintas	artinti	artinta	artintos	artinta	-
kilm.	artinto	artintų	artintos	artintų	-	-
naud.	artintam	artintiems	artintai	artintoms	-	-
gal.	artintą	artintus	artintą	artintas	-	-
įnag.	artintu	artintais	artinta	artintomis	-	-
viet.	artintame	artintuose	artintoje	artintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artintasis	artintieji	artintoji	artintosios	-	-
kilm.	artintojo	artintųjų	artintosios	artintųjų	-	-
naud.	artintajam	artintiesiems	artintajai	artintosioms	-	-
gal.	artintąjį	artintuosius	artintąją	artintąsias	-	-
įnag.	artintuoju	artintaisiais	artintąja	artintosiomis	-	-
viet.	artintajame	artintuosiuose	artintojoje	artintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. artintas, mot. g. artinta.