artinų

Taip pat žr.: artinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

artinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. artinas, mot. g. artina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinas	artini	artina	artinos	artina	-
kilm.	artino	artinų	artinos	artinų	-	-
naud.	artinam	artiniems	artinai	artinoms	-	-
gal.	artiną	artinus	artiną	artinas	-	-
įnag.	artinu	artinais	artina	artinomis	-	-
viet.	artiname	artinuose	artinoje	artinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artinasis	artinieji	artinoji	artinosios	-	-
kilm.	artinojo	artinųjų	artinosios	artinųjų	-	-
naud.	artinajam	artiniesiems	artinajai	artinosioms	-	-
gal.	artinąjį	artinuosius	artinąją	artinąsias	-	-
įnag.	artinuoju	artinaisiais	artinąja	artinosiomis	-	-
viet.	artinajame	artinuosiuose	artinojoje	artinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. artinas, mot. g. artina.