ariantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ariantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ariantis, mot. g. arianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ariąs, ariantis	arią, ariantys	arianti	ariančios	-	arią
kilm.	ariančio	ariančių	ariančios	ariančių	-	-
naud.	ariančiam	ariantiems, ariantiem	ariančiai	ariančioms, ariančiom	-	-
gal.	ariantį	ariančius	ariančią	ariančias	-	-
įnag.	ariančiu	ariančiais	ariančia	ariančiomis	-	-
viet.	ariančiame, ariančiam	ariančiuose, ariančiuos	ariančioje, ariančioj	ariančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ariantysis	ariantieji	ariančioji	ariančiosios	-	-
kilm.	ariančiojo	ariančiųjų	ariančiosios	ariančiųjų	-	-
naud.	ariančiajam	ariantiesiems	ariančiajai	ariančiosioms	-	-
gal.	ariantįjį	ariančiuosius	ariančiąją	ariančiąsias	-	-
įnag.	ariančiuoju	ariančiaisiais	ariančiąja	ariančiosiomis	-	-
viet.	ariančiajame	ariančiuosiuose	ariančiojoje	ariančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. arianti.
• Skiemenys: a-rian-tis

ariantis

1. tas kuris aria

Etimologija

<= arti, aria, arė

---