ariama

Taip pat žr.: ariamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ariama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ariamas, mot. g. ariama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ariamas	ariami	ariama	ariamos	ariama	-
kilm.	ariamo	ariamų	ariamos	ariamų	-	-
naud.	ariamam	ariamiems	ariamai	ariamoms	-	-
gal.	ariamą	ariamus	ariamą	ariamas	-	-
įnag.	ariamu	ariamais	ariama	ariamomis	-	-
viet.	ariamame	ariamuose	ariamoje	ariamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ariamasis	ariamieji	ariamoji	ariamosios	-	-
kilm.	ariamojo	ariamųjų	ariamosios	ariamųjų	-	-
naud.	ariamajam	ariamiesiems	ariamajai	ariamosioms	-	-
gal.	ariamąjį	ariamuosius	ariamąją	ariamąsias	-	-
įnag.	ariamuoju	ariamaisiais	ariamąja	ariamosiomis	-	-
viet.	ariamajame	ariamuosiuose	ariamojoje	ariamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ariamas.
• Skiemenys: a-ria-ma

ariama

1. ta kurią aria

Etimologija

<= arti, aria, arė

---