areštuotina

Taip pat žr.: areštuotiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

areštuotina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. areštuotinas, mot. g. areštuotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuotinas	areštuotini	areštuotina	areštuotinos	areštuotina	-
kilm.	areštuotino	areštuotinų	areštuotinos	areštuotinų	-	-
naud.	areštuotinam	areštuotiniems	areštuotinai	areštuotinoms	-	-
gal.	areštuotiną	areštuotinus	areštuotiną	areštuotinas	-	-
įnag.	areštuotinu	areštuotinais	areštuotina	areštuotinomis	-	-
viet.	areštuotiname	areštuotinuose	areštuotinoje	areštuotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštuotinasis	areštuotinieji	areštuotinoji	areštuotinosios	-	-
kilm.	areštuotinojo	areštuotinųjų	areštuotinosios	areštuotinųjų	-	-
naud.	areštuotinajam	areštuotiniesiems	areštuotinajai	areštuotinosioms	-	-
gal.	areštuotinąjį	areštuotinuosius	areštuotinąją	areštuotinąsias	-	-
įnag.	areštuotinuoju	areštuotinaisiais	areštuotinąja	areštuotinosiomis	-	-
viet.	areštuotinajame	areštuotinuosiuose	areštuotinojoje	areštuotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. areštuotinas.
• Skiemenys: a-reš-tuo-ti-na

areštuotina

1. ta kurią reikia areštuoti

Etimologija

<= areštuoti, areštuoja, areštavo

---