areštavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

areštavus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. areštavęs, mot. g. areštavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštavęs	areštavę	areštavusi, areštavus	areštavusios	-	areštavę
kilm.	areštavusio	areštavusių	areštavusios	areštavusių	-	-
naud.	areštavusiam	areštavusiems	areštavusiai	areštavusioms	-	-
gal.	areštavusį	areštavusius	areštavusią	areštavusias	-	-
įnag.	areštavusiu	areštavusiais	areštavusia	areštavusiomis	-	-
viet.	areštavusiame	areštavusiuose	areštavusioje	areštavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	areštavusysis	areštavusieji	areštavusioji	areštavusiosios	-	-
kilm.	areštavusiojo	areštavusiųjų	areštavusiosios	areštavusiųjų	-	-
naud.	areštavusiajam	areštavusiesiems	areštavusiajai	areštavusiosioms	-	-
gal.	areštavusįjį	areštavusiuosius	areštavusiąją	areštavusiąsias	-	-
įnag.	areštavusiuoju	areštavusiaisiais	areštavusiąja	areštavusiosiomis	-	-
viet.	areštavusiajame	areštavusiuosiuose	areštavusiojoje	areštavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. areštavęs, mot. g. areštavusi.

---

Padalyvis

areštavus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: areštuojant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
areštuojant	areštavus	areštuodavus	areštuosiant

• Skiemenys: a-reš-ta-vus

areštavus

1. susijęs su veiksmu areštuoti

Etimologija

<= areštuoti, areštuoja, areštavo

---