apvaišinsimo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvaišinsimo (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvaišinsimas, mot. g. apvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinsimas	apvaišinsimi	apvaišinsima	apvaišinsimos	apvaišinsima	-
kilm.	apvaišinsimo	apvaišinsimų	apvaišinsimos	apvaišinsimų	-	-
naud.	apvaišinsimam	apvaišinsimiems	apvaišinsimai	apvaišinsimoms	-	-
gal.	apvaišinsimą	apvaišinsimus	apvaišinsimą	apvaišinsimas	-	-
įnag.	apvaišinsimu	apvaišinsimais	apvaišinsima	apvaišinsimomis	-	-
viet.	apvaišinsimame	apvaišinsimuose	apvaišinsimoje	apvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinsimasis	apvaišinsimieji	apvaišinsimoji	apvaišinsimosios	-	-
kilm.	apvaišinsimojo	apvaišinsimųjų	apvaišinsimosios	apvaišinsimųjų	-	-
naud.	apvaišinsimajam	apvaišinsimiesiems	apvaišinsimajai	apvaišinsimosioms	-	-
gal.	apvaišinsimąjį	apvaišinsimuosius	apvaišinsimąją	apvaišinsimąsias	-	-
įnag.	apvaišinsimuoju	apvaišinsimaisiais	apvaišinsimąja	apvaišinsimosiomis	-	-
viet.	apvaišinsimajame	apvaišinsimuosiuose	apvaišinsimojoje	apvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvaišinsimas, mot. g. apvaišinsima.

apvaišinsimo

1. tas, kurį apvaišins

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---