apstulbinta

Taip pat žr.: apstulbintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apstulbinta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apstulbintas, mot. g. apstulbinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbintas	apstulbinti	apstulbinta	apstulbintos	apstulbinta	-
kilm.	apstulbinto	apstulbintų	apstulbintos	apstulbintų	-	-
naud.	apstulbintam	apstulbintiems	apstulbintai	apstulbintoms	-	-
gal.	apstulbintą	apstulbintus	apstulbintą	apstulbintas	-	-
įnag.	apstulbintu	apstulbintais	apstulbinta	apstulbintomis	-	-
viet.	apstulbintame	apstulbintuose	apstulbintoje	apstulbintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbintasis	apstulbintieji	apstulbintoji	apstulbintosios	-	-
kilm.	apstulbintojo	apstulbintųjų	apstulbintosios	apstulbintųjų	-	-
naud.	apstulbintajam	apstulbintiesiems	apstulbintajai	apstulbintosioms	-	-
gal.	apstulbintąjį	apstulbintuosius	apstulbintąją	apstulbintąsias	-	-
įnag.	apstulbintuoju	apstulbintaisiais	apstulbintąja	apstulbintosiomis	-	-
viet.	apstulbintajame	apstulbintuosiuose	apstulbintojoje	apstulbintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apstulbintas.
• Skiemenys: ap-stul-bin-ta

apstulbinta

1. ta kurią apstulbino

Etimologija

<= apstulbinti, apstulbina, apstulbino

---