apstulbinanti

Taip pat žr.: apstulbinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apstulbinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apstulbinantis, mot. g. apstulbinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbinąs, apstulbinantis	apstulbiną, apstulbinantys	apstulbinanti	apstulbinančios	-	apstulbiną
kilm.	apstulbinančio	apstulbinančių	apstulbinančios	apstulbinančių	-	-
naud.	apstulbinančiam	apstulbinantiems, apstulbinantiem	apstulbinančiai	apstulbinančioms, apstulbinančiom	-	-
gal.	apstulbinantį	apstulbinančius	apstulbinančią	apstulbinančias	-	-
įnag.	apstulbinančiu	apstulbinančiais	apstulbinančia	apstulbinančiomis	-	-
viet.	apstulbinančiame, apstulbinančiam	apstulbinančiuose, apstulbinančiuos	apstulbinančioje, apstulbinančioj	apstulbinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apstulbinantysis	apstulbinantieji	apstulbinančioji	apstulbinančiosios	-	-
kilm.	apstulbinančiojo	apstulbinančiųjų	apstulbinančiosios	apstulbinančiųjų	-	-
naud.	apstulbinančiajam	apstulbinantiesiems	apstulbinančiajai	apstulbinančiosioms	-	-
gal.	apstulbinantįjį	apstulbinančiuosius	apstulbinančiąją	apstulbinančiąsias	-	-
įnag.	apstulbinančiuoju	apstulbinančiaisiais	apstulbinančiąja	apstulbinančiosiomis	-	-
viet.	apstulbinančiajame	apstulbinančiuosiuose	apstulbinančiojoje	apstulbinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apstulbinantis.
• Skiemenys: ap-stul-bi-nan-ti

apstulbinanti

1. ta kuri apstulbina

Etimologija

<= apstulbinti, apstulbina, apstulbino

---