apsivaišintinu

Taip pat žr.: apsivaišintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivaišintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivaišintinas, mot. g. apsivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišintinas	apsivaišintini	apsivaišintina	apsivaišintinos	apsivaišintina	-
kilm.	apsivaišintino	apsivaišintinų	apsivaišintinos	apsivaišintinų	-	-
naud.	apsivaišintinam	apsivaišintiniems	apsivaišintinai	apsivaišintinoms	-	-
gal.	apsivaišintiną	apsivaišintinus	apsivaišintiną	apsivaišintinas	-	-
įnag.	apsivaišintinu	apsivaišintinais	apsivaišintina	apsivaišintinomis	-	-
viet.	apsivaišintiname	apsivaišintinuose	apsivaišintinoje	apsivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišintinasis	apsivaišintinieji	apsivaišintinoji	apsivaišintinosios	-	-
kilm.	apsivaišintinojo	apsivaišintinųjų	apsivaišintinosios	apsivaišintinųjų	-	-
naud.	apsivaišintinajam	apsivaišintiniesiems	apsivaišintinajai	apsivaišintinosioms	-	-
gal.	apsivaišintinąjį	apsivaišintinuosius	apsivaišintinąją	apsivaišintinąsias	-	-
įnag.	apsivaišintinuoju	apsivaišintinaisiais	apsivaišintinąja	apsivaišintinosiomis	-	-
viet.	apsivaišintinajame	apsivaišintinuosiuose	apsivaišintinojoje	apsivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivaišintinas, mot. g. apsivaišintina.

apsivaišintinu

1. tas, dėl kurio reikia apsivaišinti

Etimologija

<= apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---