apsivaišindavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivaišindavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivaišindavęs, mot. g. apsivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišindavęs	apsivaišindavę	apsivaišindavusi, apsivaišindavus	apsivaišindavusios	-	apsivaišindavę
kilm.	apsivaišindavusio	apsivaišindavusių	apsivaišindavusios	apsivaišindavusių	-	-
naud.	apsivaišindavusiam	apsivaišindavusiems	apsivaišindavusiai	apsivaišindavusioms	-	-
gal.	apsivaišindavusį	apsivaišindavusius	apsivaišindavusią	apsivaišindavusias	-	-
įnag.	apsivaišindavusiu	apsivaišindavusiais	apsivaišindavusia	apsivaišindavusiomis	-	-
viet.	apsivaišindavusiame	apsivaišindavusiuose	apsivaišindavusioje	apsivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišindavusysis	apsivaišindavusieji	apsivaišindavusioji	apsivaišindavusiosios	-	-
kilm.	apsivaišindavusiojo	apsivaišindavusiųjų	apsivaišindavusiosios	apsivaišindavusiųjų	-	-
naud.	apsivaišindavusiajam	apsivaišindavusiesiems	apsivaišindavusiajai	apsivaišindavusiosioms	-	-
gal.	apsivaišindavusįjį	apsivaišindavusiuosius	apsivaišindavusiąją	apsivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	apsivaišindavusiuoju	apsivaišindavusiaisiais	apsivaišindavusiąja	apsivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	apsivaišindavusiajame	apsivaišindavusiuosiuose	apsivaišindavusiojoje	apsivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivaišindavęs, mot. g. apsivaišindavusi.

apsivaišindavę

1. tas, kuris apsivaišindavo

Etimologija

<= apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---