apsimokėdavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimokėdavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimokėdavęs, mot. g. apsimokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimokėdavęs	apsimokėdavę	apsimokėdavusi, apsimokėdavus	apsimokėdavusios	-	apsimokėdavę
kilm.	apsimokėdavusio	apsimokėdavusių	apsimokėdavusios	apsimokėdavusių	-	-
naud.	apsimokėdavusiam	apsimokėdavusiems	apsimokėdavusiai	apsimokėdavusioms	-	-
gal.	apsimokėdavusį	apsimokėdavusius	apsimokėdavusią	apsimokėdavusias	-	-
įnag.	apsimokėdavusiu	apsimokėdavusiais	apsimokėdavusia	apsimokėdavusiomis	-	-
viet.	apsimokėdavusiame	apsimokėdavusiuose	apsimokėdavusioje	apsimokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimokėdavusysis	apsimokėdavusieji	apsimokėdavusioji	apsimokėdavusiosios	-	-
kilm.	apsimokėdavusiojo	apsimokėdavusiųjų	apsimokėdavusiosios	apsimokėdavusiųjų	-	-
naud.	apsimokėdavusiajam	apsimokėdavusiesiems	apsimokėdavusiajai	apsimokėdavusiosioms	-	-
gal.	apsimokėdavusįjį	apsimokėdavusiuosius	apsimokėdavusiąją	apsimokėdavusiąsias	-	-
įnag.	apsimokėdavusiuoju	apsimokėdavusiaisiais	apsimokėdavusiąja	apsimokėdavusiosiomis	-	-
viet.	apsimokėdavusiajame	apsimokėdavusiuosiuose	apsimokėdavusiojoje	apsimokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimokėdavęs, mot. g. apsimokėdavusi.
• Skiemenys: ap-si-mo-kė-da-vę

apsimokėdavę

1. tas, kuris apsimokėdavo

Etimologija

<= apsimokėti, apsimoka, apsimokėjo <= ap- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---