apsimąstytojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

apsimąstytojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstytojas	apsimąstytojai
kilm.	apsimąstytojo	apsimąstytojų
naud.	apsimąstytojui	apsimąstytojams
gal.	apsimąstytoją	apsimąstytojus
įnag.	apsimąstytoju	apsimąstytojais
viet.	apsimąstytojuje	apsimąstytojuose
šauksm.	apsimąstytojau	apsimąstytojai

• Skiemenys: ap-si-mąs-ty-to-jau
• žr. pagr. f. apsimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. apsimąstytoja.

apsimąstytojau

1. tas, kuris apsimąsto

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---