apsimąstytinam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimąstytinam (reik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimąstytinas, mot. g. apsimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstytinas	apsimąstytini	apsimąstytina	apsimąstytinos	apsimąstytina	-
kilm.	apsimąstytino	apsimąstytinų	apsimąstytinos	apsimąstytinų	-	-
naud.	apsimąstytinam	apsimąstytiniems	apsimąstytinai	apsimąstytinoms	-	-
gal.	apsimąstytiną	apsimąstytinus	apsimąstytiną	apsimąstytinas	-	-
įnag.	apsimąstytinu	apsimąstytinais	apsimąstytina	apsimąstytinomis	-	-
viet.	apsimąstytiname	apsimąstytinuose	apsimąstytinoje	apsimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstytinasis	apsimąstytinieji	apsimąstytinoji	apsimąstytinosios	-	-
kilm.	apsimąstytinojo	apsimąstytinųjų	apsimąstytinosios	apsimąstytinųjų	-	-
naud.	apsimąstytinajam	apsimąstytiniesiems	apsimąstytinajai	apsimąstytinosioms	-	-
gal.	apsimąstytinąjį	apsimąstytinuosius	apsimąstytinąją	apsimąstytinąsias	-	-
įnag.	apsimąstytinuoju	apsimąstytinaisiais	apsimąstytinąja	apsimąstytinosiomis	-	-
viet.	apsimąstytinajame	apsimąstytinuosiuose	apsimąstytinojoje	apsimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimąstytinas, mot. g. apsimąstytina.
• Skiemenys: ap-si-mąs-ty-ti-nam

apsimąstytinam

1. tas, dėl kurio reikia apsimąstyti

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---