apsimąstydavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimąstydavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimąstydavęs, mot. g. apsimąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstydavęs	apsimąstydavę	apsimąstydavusi, apsimąstydavus	apsimąstydavusios	-	apsimąstydavę
kilm.	apsimąstydavusio	apsimąstydavusių	apsimąstydavusios	apsimąstydavusių	-	-
naud.	apsimąstydavusiam	apsimąstydavusiems	apsimąstydavusiai	apsimąstydavusioms	-	-
gal.	apsimąstydavusį	apsimąstydavusius	apsimąstydavusią	apsimąstydavusias	-	-
įnag.	apsimąstydavusiu	apsimąstydavusiais	apsimąstydavusia	apsimąstydavusiomis	-	-
viet.	apsimąstydavusiame	apsimąstydavusiuose	apsimąstydavusioje	apsimąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstydavusysis	apsimąstydavusieji	apsimąstydavusioji	apsimąstydavusiosios	-	-
kilm.	apsimąstydavusiojo	apsimąstydavusiųjų	apsimąstydavusiosios	apsimąstydavusiųjų	-	-
naud.	apsimąstydavusiajam	apsimąstydavusiesiems	apsimąstydavusiajai	apsimąstydavusiosioms	-	-
gal.	apsimąstydavusįjį	apsimąstydavusiuosius	apsimąstydavusiąją	apsimąstydavusiąsias	-	-
įnag.	apsimąstydavusiuoju	apsimąstydavusiaisiais	apsimąstydavusiąja	apsimąstydavusiosiomis	-	-
viet.	apsimąstydavusiajame	apsimąstydavusiuosiuose	apsimąstydavusiojoje	apsimąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimąstydavęs, mot. g. apsimąstydavusi.
• Skiemenys: ap-si-mąs-ty-da-vu-sį-jį

apsimąstydavusįjį

1. tas, kuris apsimąstydavo

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  apsimąstydavusįjį: bendrai

---