apsimąstantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimąstantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimąstantis, mot. g. apsimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstąs, apsimąstantis	apsimąstą, apsimąstantys	apsimąstanti	apsimąstančios	-	apsimąstą
kilm.	apsimąstančio	apsimąstančių	apsimąstančios	apsimąstančių	-	-
naud.	apsimąstančiam	apsimąstantiems, apsimąstantiem	apsimąstančiai	apsimąstančioms, apsimąstančiom	-	-
gal.	apsimąstantį	apsimąstančius	apsimąstančią	apsimąstančias	-	-
įnag.	apsimąstančiu	apsimąstančiais	apsimąstančia	apsimąstančiomis	-	-
viet.	apsimąstančiame, apsimąstančiam	apsimąstančiuose, apsimąstančiuos	apsimąstančioje, apsimąstančioj	apsimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstantysis	apsimąstantieji	apsimąstančioji	apsimąstančiosios	-	-
kilm.	apsimąstančiojo	apsimąstančiųjų	apsimąstančiosios	apsimąstančiųjų	-	-
naud.	apsimąstančiajam	apsimąstantiesiems	apsimąstančiajai	apsimąstančiosioms	-	-
gal.	apsimąstantįjį	apsimąstančiuosius	apsimąstančiąją	apsimąstančiąsias	-	-
įnag.	apsimąstančiuoju	apsimąstančiaisiais	apsimąstančiąja	apsimąstančiosiomis	-	-
viet.	apsimąstančiajame	apsimąstančiuosiuose	apsimąstančiojoje	apsimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimąstantis, mot. g. apsimąstanti.
• Skiemenys: ap-si-mąs-tan-tį

apsimąstantį

1. tas, kuris apsimąsto

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---