apsimąsčiusiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimąsčiusiam (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimąstęs, mot. g. apsimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstęs	apsimąstę	apsimąsčiusi, apsimąsčius	apsimąsčiusios	-	apsimąstę
kilm.	apsimąsčiusio	apsimąsčiusių	apsimąsčiusios	apsimąsčiusių	-	-
naud.	apsimąsčiusiam	apsimąsčiusiems	apsimąsčiusiai	apsimąsčiusioms	-	-
gal.	apsimąsčiusį	apsimąsčiusius	apsimąsčiusią	apsimąsčiusias	-	-
įnag.	apsimąsčiusiu	apsimąsčiusiais	apsimąsčiusia	apsimąsčiusiomis	-	-
viet.	apsimąsčiusiame	apsimąsčiusiuose	apsimąsčiusioje	apsimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąsčiusysis	apsimąsčiusieji	apsimąsčiusioji	apsimąsčiusiosios	-	-
kilm.	apsimąsčiusiojo	apsimąsčiusiųjų	apsimąsčiusiosios	apsimąsčiusiųjų	-	-
naud.	apsimąsčiusiajam	apsimąsčiusiesiems	apsimąsčiusiajai	apsimąsčiusiosioms	-	-
gal.	apsimąsčiusįjį	apsimąsčiusiuosius	apsimąsčiusiąją	apsimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	apsimąsčiusiuoju	apsimąsčiusiaisiais	apsimąsčiusiąja	apsimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	apsimąsčiusiajame	apsimąsčiusiuosiuose	apsimąsčiusiojoje	apsimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimąstęs, mot. g. apsimąsčiusi.
• Skiemenys: ap-si-mąs-čiu-siam

apsimąsčiusiam

1. tas, kuris apsimąstė

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---