apsigalvotinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigalvotinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigalvotinas, mot. g. apsigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigalvotinas	apsigalvotini	apsigalvotina	apsigalvotinos	apsigalvotina	-
kilm.	apsigalvotino	apsigalvotinų	apsigalvotinos	apsigalvotinų	-	-
naud.	apsigalvotinam	apsigalvotiniems	apsigalvotinai	apsigalvotinoms	-	-
gal.	apsigalvotiną	apsigalvotinus	apsigalvotiną	apsigalvotinas	-	-
įnag.	apsigalvotinu	apsigalvotinais	apsigalvotina	apsigalvotinomis	-	-
viet.	apsigalvotiname	apsigalvotinuose	apsigalvotinoje	apsigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigalvotinasis	apsigalvotinieji	apsigalvotinoji	apsigalvotinosios	-	-
kilm.	apsigalvotinojo	apsigalvotinųjų	apsigalvotinosios	apsigalvotinųjų	-	-
naud.	apsigalvotinajam	apsigalvotiniesiems	apsigalvotinajai	apsigalvotinosioms	-	-
gal.	apsigalvotinąjį	apsigalvotinuosius	apsigalvotinąją	apsigalvotinąsias	-	-
įnag.	apsigalvotinuoju	apsigalvotinaisiais	apsigalvotinąja	apsigalvotinosiomis	-	-
viet.	apsigalvotinajame	apsigalvotinuosiuose	apsigalvotinojoje	apsigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigalvotinas, mot. g. apsigalvotina.
• Skiemenys: ap-si-gal-vo-ti-nus

apsigalvotinus

1. tas, dėl kurio reikia apsigalvoti

Etimologija

<= apsigalvoti, apsigalvoja, apsigalvojo <= ap- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---