apostazė

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Jump to navigation Jump to search

Flag of Lithuania.svg Lietuvių kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

apostazė

  1. (Religija) – visiškas, savanoriškas ir sąmoningas tikybos išsižadėjimas, krikščionių iš pat pradžių laikytas sunkiausiu nusikaltimu bažnyčiai, nuo IV a. – ir valstybei; pasitraukimas iš dvasininkų luomo; pasitraukimas iš vienuolystės.

Etimologija[taisyti]

gr. apostasia – atskilimas, atsimetimas