apnervinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apnervinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apnervinsimas, mot. g. apnervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apnervinsimas	apnervinsimi	apnervinsima	apnervinsimos	apnervinsima	-
kilm.	apnervinsimo	apnervinsimų	apnervinsimos	apnervinsimų	-	-
naud.	apnervinsimam	apnervinsimiems	apnervinsimai	apnervinsimoms	-	-
gal.	apnervinsimą	apnervinsimus	apnervinsimą	apnervinsimas	-	-
įnag.	apnervinsimu	apnervinsimais	apnervinsima	apnervinsimomis	-	-
viet.	apnervinsimame	apnervinsimuose	apnervinsimoje	apnervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apnervinsimasis	apnervinsimieji	apnervinsimoji	apnervinsimosios	-	-
kilm.	apnervinsimojo	apnervinsimųjų	apnervinsimosios	apnervinsimųjų	-	-
naud.	apnervinsimajam	apnervinsimiesiems	apnervinsimajai	apnervinsimosioms	-	-
gal.	apnervinsimąjį	apnervinsimuosius	apnervinsimąją	apnervinsimąsias	-	-
įnag.	apnervinsimuoju	apnervinsimaisiais	apnervinsimąja	apnervinsimosiomis	-	-
viet.	apnervinsimajame	apnervinsimuosiuose	apnervinsimojoje	apnervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apnervinsimas, mot. g. apnervinsima.
• Skiemenys: ap-ner-vin-si-mą-ja

apnervinsimąja (ret.)

1. ta, kurią apnervins

Etimologija

<= apnervinti, apnervina, apnervino <= ap- + nervinti, nervina, nervino

---