apmokėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmokėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmokėtas, mot. g. apmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmokėtas	apmokėti	apmokėta	apmokėtos	apmokėta	-
kilm.	apmokėto	apmokėtų	apmokėtos	apmokėtų	-	-
naud.	apmokėtam	apmokėtiems	apmokėtai	apmokėtoms	-	-
gal.	apmokėtą	apmokėtus	apmokėtą	apmokėtas	-	-
įnag.	apmokėtu	apmokėtais	apmokėta	apmokėtomis	-	-
viet.	apmokėtame	apmokėtuose	apmokėtoje	apmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmokėtasis	apmokėtieji	apmokėtoji	apmokėtosios	-	-
kilm.	apmokėtojo	apmokėtųjų	apmokėtosios	apmokėtųjų	-	-
naud.	apmokėtajam	apmokėtiesiems	apmokėtajai	apmokėtosioms	-	-
gal.	apmokėtąjį	apmokėtuosius	apmokėtąją	apmokėtąsias	-	-
įnag.	apmokėtuoju	apmokėtaisiais	apmokėtąja	apmokėtosiomis	-	-
viet.	apmokėtajame	apmokėtuosiuose	apmokėtojoje	apmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmokėtas, mot. g. apmokėta.
• Skiemenys: ap-mo-kė-to-jo

apmokėtojo (ret.)

1. tas, kurį apmokėjo

Etimologija

<= apmokėti, apmoka, apmokėjo <= ap- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

apmokėtojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmokėtojas	apmokėtojai
kilm.	apmokėtojo	apmokėtojų
naud.	apmokėtojui	apmokėtojams
gal.	apmokėtoją	apmokėtojus
įnag.	apmokėtoju	apmokėtojais
viet.	apmokėtojuje	apmokėtojuose
šauksm.	apmokėtojau	apmokėtojai

• Skiemenys: ap-mo-kė-to-jo
• žr. pagr. f. apmokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. apmokėtoja.

apmokėtojo (ret.)

1. tas, kuris apmoka

Etimologija

<= apmokėti, apmoka, apmokėjo <= ap- + mokėti, moka, mokėjo

---