apmokėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmokėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmokėsimas, mot. g. apmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmokėsimas	apmokėsimi	apmokėsima	apmokėsimos	apmokėsima	-
kilm.	apmokėsimo	apmokėsimų	apmokėsimos	apmokėsimų	-	-
naud.	apmokėsimam	apmokėsimiems	apmokėsimai	apmokėsimoms	-	-
gal.	apmokėsimą	apmokėsimus	apmokėsimą	apmokėsimas	-	-
įnag.	apmokėsimu	apmokėsimais	apmokėsima	apmokėsimomis	-	-
viet.	apmokėsimame	apmokėsimuose	apmokėsimoje	apmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmokėsimasis	apmokėsimieji	apmokėsimoji	apmokėsimosios	-	-
kilm.	apmokėsimojo	apmokėsimųjų	apmokėsimosios	apmokėsimųjų	-	-
naud.	apmokėsimajam	apmokėsimiesiems	apmokėsimajai	apmokėsimosioms	-	-
gal.	apmokėsimąjį	apmokėsimuosius	apmokėsimąją	apmokėsimąsias	-	-
įnag.	apmokėsimuoju	apmokėsimaisiais	apmokėsimąja	apmokėsimosiomis	-	-
viet.	apmokėsimajame	apmokėsimuosiuose	apmokėsimojoje	apmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apmokėsima.
• Skiemenys: ap-mo-kė-si-mas

apmokėsimas (ret.)

1. tas, kurį apmokės

Etimologija

<= apmokėti, apmoka, apmokėjo <= ap- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    apmokėsimas: bendrai

neapmokėsimas (lt)

Vertimai

  apmokėsimas: bendrai

---