apmingą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmingą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmingantis, mot. g. apminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmingąs, apmingantis	apmingą, apmingantys	apminganti	apmingančios	-	apmingą
kilm.	apmingančio	apmingančių	apmingančios	apmingančių	-	-
naud.	apmingančiam	apmingantiems, apmingantiem	apmingančiai	apmingančioms, apmingančiom	-	-
gal.	apmingantį	apmingančius	apmingančią	apmingančias	-	-
įnag.	apmingančiu	apmingančiais	apmingančia	apmingančiomis	-	-
viet.	apmingančiame, apmingančiam	apmingančiuose, apmingančiuos	apmingančioje, apmingančioj	apmingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmingantysis	apmingantieji	apmingančioji	apmingančiosios	-	-
kilm.	apmingančiojo	apmingančiųjų	apmingančiosios	apmingančiųjų	-	-
naud.	apmingančiajam	apmingantiesiems	apmingančiajai	apmingančiosioms	-	-
gal.	apmingantįjį	apmingančiuosius	apmingančiąją	apmingančiąsias	-	-
įnag.	apmingančiuoju	apmingančiaisiais	apmingančiąja	apmingančiosiomis	-	-
viet.	apmingančiajame	apmingančiuosiuose	apmingančiojoje	apmingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmingantis, mot. g. apminganti.
• Skiemenys: ap-min-gą

apmingą (ret.)

1. tas, kuris apminga

Etimologija

<= apmigti, apminga, apmigo <= ap- + migti, minga, migo

---