apmąstytajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmąstytajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmąstytas, mot. g. apmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstytas	apmąstyti	apmąstyta	apmąstytos	apmąstyta	-
kilm.	apmąstyto	apmąstytų	apmąstytos	apmąstytų	-	-
naud.	apmąstytam	apmąstytiems	apmąstytai	apmąstytoms	-	-
gal.	apmąstytą	apmąstytus	apmąstytą	apmąstytas	-	-
įnag.	apmąstytu	apmąstytais	apmąstyta	apmąstytomis	-	-
viet.	apmąstytame	apmąstytuose	apmąstytoje	apmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstytasis	apmąstytieji	apmąstytoji	apmąstytosios	-	-
kilm.	apmąstytojo	apmąstytųjų	apmąstytosios	apmąstytųjų	-	-
naud.	apmąstytajam	apmąstytiesiems	apmąstytajai	apmąstytosioms	-	-
gal.	apmąstytąjį	apmąstytuosius	apmąstytąją	apmąstytąsias	-	-
įnag.	apmąstytuoju	apmąstytaisiais	apmąstytąja	apmąstytosiomis	-	-
viet.	apmąstytajame	apmąstytuosiuose	apmąstytojoje	apmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmąstytas, mot. g. apmąstyta.
• Skiemenys: ap-mąs-ty-ta-jam

apmąstytajam

1. tas, kurį apmąstė

Etimologija

<= apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---