apleistina

Taip pat žr.: apleistiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apleistina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apleistinas, mot. g. apleistina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apleistinas	apleistini	apleistina	apleistinos	apleistina	-
kilm.	apleistino	apleistinų	apleistinos	apleistinų	-	-
naud.	apleistinam	apleistiniems	apleistinai	apleistinoms	-	-
gal.	apleistiną	apleistinus	apleistiną	apleistinas	-	-
įnag.	apleistinu	apleistinais	apleistina	apleistinomis	-	-
viet.	apleistiname	apleistinuose	apleistinoje	apleistinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apleistinasis	apleistinieji	apleistinoji	apleistinosios	-	-
kilm.	apleistinojo	apleistinųjų	apleistinosios	apleistinųjų	-	-
naud.	apleistinajam	apleistiniesiems	apleistinajai	apleistinosioms	-	-
gal.	apleistinąjį	apleistinuosius	apleistinąją	apleistinąsias	-	-
įnag.	apleistinuoju	apleistinaisiais	apleistinąja	apleistinosiomis	-	-
viet.	apleistinajame	apleistinuosiuose	apleistinojoje	apleistinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apleistinas.
• Skiemenys: ap-leis-ti-na

apleistina

1. ta kurią reikia apleisti

Etimologija

<= apleisti, apleidžia, apleido

---