apkaltinsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apkaltinsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apkaltinsimas, mot. g. apkaltinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apkaltinsimas	apkaltinsimi	apkaltinsima	apkaltinsimos	apkaltinsima	-
kilm.	apkaltinsimo	apkaltinsimų	apkaltinsimos	apkaltinsimų	-	-
naud.	apkaltinsimam	apkaltinsimiems	apkaltinsimai	apkaltinsimoms	-	-
gal.	apkaltinsimą	apkaltinsimus	apkaltinsimą	apkaltinsimas	-	-
įnag.	apkaltinsimu	apkaltinsimais	apkaltinsima	apkaltinsimomis	-	-
viet.	apkaltinsimame	apkaltinsimuose	apkaltinsimoje	apkaltinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apkaltinsimasis	apkaltinsimieji	apkaltinsimoji	apkaltinsimosios	-	-
kilm.	apkaltinsimojo	apkaltinsimųjų	apkaltinsimosios	apkaltinsimųjų	-	-
naud.	apkaltinsimajam	apkaltinsimiesiems	apkaltinsimajai	apkaltinsimosioms	-	-
gal.	apkaltinsimąjį	apkaltinsimuosius	apkaltinsimąją	apkaltinsimąsias	-	-
įnag.	apkaltinsimuoju	apkaltinsimaisiais	apkaltinsimąja	apkaltinsimosiomis	-	-
viet.	apkaltinsimajame	apkaltinsimuosiuose	apkaltinsimojoje	apkaltinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apkaltinsima.
• Skiemenys: ap-kal-tin-si-mas

apkaltinsimas

1. tas kurį apkaltins

Etimologija

<= apkaltinti, apkaltina, apkaltino

---