apkaltinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apkaltinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apkaltinęs, mot. g. apkaltinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apkaltinęs	apkaltinę	apkaltinusi, apkaltinus	apkaltinusios	-	apkaltinę
kilm.	apkaltinusio	apkaltinusių	apkaltinusios	apkaltinusių	-	-
naud.	apkaltinusiam	apkaltinusiems	apkaltinusiai	apkaltinusioms	-	-
gal.	apkaltinusį	apkaltinusius	apkaltinusią	apkaltinusias	-	-
įnag.	apkaltinusiu	apkaltinusiais	apkaltinusia	apkaltinusiomis	-	-
viet.	apkaltinusiame	apkaltinusiuose	apkaltinusioje	apkaltinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apkaltinusysis	apkaltinusieji	apkaltinusioji	apkaltinusiosios	-	-
kilm.	apkaltinusiojo	apkaltinusiųjų	apkaltinusiosios	apkaltinusiųjų	-	-
naud.	apkaltinusiajam	apkaltinusiesiems	apkaltinusiajai	apkaltinusiosioms	-	-
gal.	apkaltinusįjį	apkaltinusiuosius	apkaltinusiąją	apkaltinusiąsias	-	-
įnag.	apkaltinusiuoju	apkaltinusiaisiais	apkaltinusiąja	apkaltinusiosiomis	-	-
viet.	apkaltinusiajame	apkaltinusiuosiuose	apkaltinusiojoje	apkaltinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apkaltinusi.
• Skiemenys: ap-kal-ti-nęs

apkaltinęs

1. tas kuris apkaltino

Etimologija

<= apkaltinti, apkaltina, apkaltino

---