apgirdinčiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgirdinčiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgirdintis, mot. g. apgirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdintis, apgirdįs	apgirdintys, apgirdį	apgirdinti	apgirdinčios	-	apgirdį
kilm.	apgirdinčio	apgirdinčių	apgirdinčios	apgirdinčių	-	-
naud.	apgirdinčiam	apgirdintiems, apgirdintiem	apgirdinčiai	apgirdinčioms	-	-
gal.	apgirdintį	apgirdinčius	apgirdinčią	apgirdinčias	-	-
įnag.	apgirdinčiu	apgirdinčiais	apgirdinčia	apgirdinčiomis	-	-
viet.	apgirdinčiame, apgirdinčiam	apgirdinčiuose, apgirdinčiuos	apgirdinčioje, apgirdinčioj	apgirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdintysis	apgirdintieji	apgirdinčioji	apgirdinčiosios	-	-
kilm.	apgirdinčiojo	apgirdinčiųjų	apgirdinčiosios	apgirdinčiųjų	-	-
naud.	apgirdinčiajam	apgirdintiesiems	apgirdinčiajai	apgirdinčiosioms	-	-
gal.	apgirdintįjį	apgirdinčiuosius	apgirdinčiąją	apgirdinčiąsias	-	-
įnag.	apgirdinčiuoju	apgirdinčiaisiais	apgirdinčiąja	apgirdinčiosiomis	-	-
viet.	apgirdinčajame	apgirdinčiuosiuose	apgirdinčiojoje	apgirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgirdintis, mot. g. apgirdinti.
• Skiemenys: ap-gir-din-čia-jam

apgirdinčiajam (ret.)

1. tas, kuris apgirdi

Etimologija

<= apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---