apgirdėtinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgirdėtinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgirdėtinas, mot. g. apgirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėtinas	apgirdėtini	apgirdėtina	apgirdėtinos	apgirdėtina	-
kilm.	apgirdėtino	apgirdėtinų	apgirdėtinos	apgirdėtinų	-	-
naud.	apgirdėtinam	apgirdėtiniems	apgirdėtinai	apgirdėtinoms	-	-
gal.	apgirdėtiną	apgirdėtinus	apgirdėtiną	apgirdėtinas	-	-
įnag.	apgirdėtinu	apgirdėtinais	apgirdėtina	apgirdėtinomis	-	-
viet.	apgirdėtiname	apgirdėtinuose	apgirdėtinoje	apgirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėtinasis	apgirdėtinieji	apgirdėtinoji	apgirdėtinosios	-	-
kilm.	apgirdėtinojo	apgirdėtinųjų	apgirdėtinosios	apgirdėtinųjų	-	-
naud.	apgirdėtinajam	apgirdėtiniesiems	apgirdėtinajai	apgirdėtinosioms	-	-
gal.	apgirdėtinąjį	apgirdėtinuosius	apgirdėtinąją	apgirdėtinąsias	-	-
įnag.	apgirdėtinuoju	apgirdėtinaisiais	apgirdėtinąja	apgirdėtinosiomis	-	-
viet.	apgirdėtinajame	apgirdėtinuosiuose	apgirdėtinojoje	apgirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgirdėtinas, mot. g. apgirdėtina.
• Skiemenys: ap-gir-dė-ti-nus

apgirdėtinus (ret.)

1. tas, dėl kurio reikia apgirdėti

Etimologija

<= apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---