apgirdėsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgirdėsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgirdėsimas, mot. g. apgirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėsimas	apgirdėsimi	apgirdėsima	apgirdėsimos	apgirdėsima	-
kilm.	apgirdėsimo	apgirdėsimų	apgirdėsimos	apgirdėsimų	-	-
naud.	apgirdėsimam	apgirdėsimiems	apgirdėsimai	apgirdėsimoms	-	-
gal.	apgirdėsimą	apgirdėsimus	apgirdėsimą	apgirdėsimas	-	-
įnag.	apgirdėsimu	apgirdėsimais	apgirdėsima	apgirdėsimomis	-	-
viet.	apgirdėsimame	apgirdėsimuose	apgirdėsimoje	apgirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėsimasis	apgirdėsimieji	apgirdėsimoji	apgirdėsimosios	-	-
kilm.	apgirdėsimojo	apgirdėsimųjų	apgirdėsimosios	apgirdėsimųjų	-	-
naud.	apgirdėsimajam	apgirdėsimiesiems	apgirdėsimajai	apgirdėsimosioms	-	-
gal.	apgirdėsimąjį	apgirdėsimuosius	apgirdėsimąją	apgirdėsimąsias	-	-
įnag.	apgirdėsimuoju	apgirdėsimaisiais	apgirdėsimąja	apgirdėsimosiomis	-	-
viet.	apgirdėsimajame	apgirdėsimuosiuose	apgirdėsimojoje	apgirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgirdėsimas, mot. g. apgirdėsima.
• Skiemenys: ap-gir-dė-si-mų

apgirdėsimų (ret.)

1. tas, kurį apgirdės

Etimologija

<= apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---