apgirdėdavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgirdėdavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgirdėdavęs, mot. g. apgirdėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėdavęs	apgirdėdavę	apgirdėdavusi, apgirdėdavus	apgirdėdavusios	-	apgirdėdavę
kilm.	apgirdėdavusio	apgirdėdavusių	apgirdėdavusios	apgirdėdavusių	-	-
naud.	apgirdėdavusiam	apgirdėdavusiems	apgirdėdavusiai	apgirdėdavusioms	-	-
gal.	apgirdėdavusį	apgirdėdavusius	apgirdėdavusią	apgirdėdavusias	-	-
įnag.	apgirdėdavusiu	apgirdėdavusiais	apgirdėdavusia	apgirdėdavusiomis	-	-
viet.	apgirdėdavusiame	apgirdėdavusiuose	apgirdėdavusioje	apgirdėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgirdėdavusysis	apgirdėdavusieji	apgirdėdavusioji	apgirdėdavusiosios	-	-
kilm.	apgirdėdavusiojo	apgirdėdavusiųjų	apgirdėdavusiosios	apgirdėdavusiųjų	-	-
naud.	apgirdėdavusiajam	apgirdėdavusiesiems	apgirdėdavusiajai	apgirdėdavusiosioms	-	-
gal.	apgirdėdavusįjį	apgirdėdavusiuosius	apgirdėdavusiąją	apgirdėdavusiąsias	-	-
įnag.	apgirdėdavusiuoju	apgirdėdavusiaisiais	apgirdėdavusiąja	apgirdėdavusiosiomis	-	-
viet.	apgirdėdavusiajame	apgirdėdavusiuosiuose	apgirdėdavusiojoje	apgirdėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgirdėdavęs, mot. g. apgirdėdavusi.
• Skiemenys: ap-gir-dė-da-vę

apgirdėdavę (ret.)

1. tas, kuris apgirdėdavo

Etimologija

<= apgirdėti, apgirdi, apgirdėjo <= ap- + girdėti, girdi, girdėjo

---