apgaudinėtu

Taip pat žr.: apgaudinėtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgaudinėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgaudinėtas, mot. g. apgaudinėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgaudinėtas	apgaudinėti	apgaudinėta	apgaudinėtos	apgaudinėta	-
kilm.	apgaudinėto	apgaudinėtų	apgaudinėtos	apgaudinėtų	-	-
naud.	apgaudinėtam	apgaudinėtiems	apgaudinėtai	apgaudinėtoms	-	-
gal.	apgaudinėtą	apgaudinėtus	apgaudinėtą	apgaudinėtas	-	-
įnag.	apgaudinėtu	apgaudinėtais	apgaudinėta	apgaudinėtomis	-	-
viet.	apgaudinėtame	apgaudinėtuose	apgaudinėtoje	apgaudinėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgaudinėtasis	apgaudinėtieji	apgaudinėtoji	apgaudinėtosios	-	-
kilm.	apgaudinėtojo	apgaudinėtųjų	apgaudinėtosios	apgaudinėtųjų	-	-
naud.	apgaudinėtajam	apgaudinėtiesiems	apgaudinėtajai	apgaudinėtosioms	-	-
gal.	apgaudinėtąjį	apgaudinėtuosius	apgaudinėtąją	apgaudinėtąsias	-	-
įnag.	apgaudinėtuoju	apgaudinėtaisiais	apgaudinėtąja	apgaudinėtosiomis	-	-
viet.	apgaudinėtajame	apgaudinėtuosiuose	apgaudinėtojoje	apgaudinėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgaudinėtas, mot. g. apgaudinėta.

apgaudinėtu

1. tas, kurį apgaudinėjo

Etimologija

<= apgaudinėti, apgaudinėja, apgaudinėjo

---