apgaudinėtinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgaudinėtinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgaudinėtinas, mot. g. apgaudinėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgaudinėtinas	apgaudinėtini	apgaudinėtina	apgaudinėtinos	apgaudinėtina	-
kilm.	apgaudinėtino	apgaudinėtinų	apgaudinėtinos	apgaudinėtinų	-	-
naud.	apgaudinėtinam	apgaudinėtiniems	apgaudinėtinai	apgaudinėtinoms	-	-
gal.	apgaudinėtiną	apgaudinėtinus	apgaudinėtiną	apgaudinėtinas	-	-
įnag.	apgaudinėtinu	apgaudinėtinais	apgaudinėtina	apgaudinėtinomis	-	-
viet.	apgaudinėtiname	apgaudinėtinuose	apgaudinėtinoje	apgaudinėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgaudinėtinasis	apgaudinėtinieji	apgaudinėtinoji	apgaudinėtinosios	-	-
kilm.	apgaudinėtinojo	apgaudinėtinųjų	apgaudinėtinosios	apgaudinėtinųjų	-	-
naud.	apgaudinėtinajam	apgaudinėtiniesiems	apgaudinėtinajai	apgaudinėtinosioms	-	-
gal.	apgaudinėtinąjį	apgaudinėtinuosius	apgaudinėtinąją	apgaudinėtinąsias	-	-
įnag.	apgaudinėtinuoju	apgaudinėtinaisiais	apgaudinėtinąja	apgaudinėtinosiomis	-	-
viet.	apgaudinėtinajame	apgaudinėtinuosiuose	apgaudinėtinojoje	apgaudinėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgaudinėtinas, mot. g. apgaudinėtina.

apgaudinėtinųjų

1. tas, dėl kurio reikia apgaudinėti

Etimologija

<= apgaudinėti, apgaudinėja, apgaudinėjo

---