apgalvotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgalvotinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgalvotinas, mot. g. apgalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgalvotinas	apgalvotini	apgalvotina	apgalvotinos	apgalvotina	-
kilm.	apgalvotino	apgalvotinų	apgalvotinos	apgalvotinų	-	-
naud.	apgalvotinam	apgalvotiniems	apgalvotinai	apgalvotinoms	-	-
gal.	apgalvotiną	apgalvotinus	apgalvotiną	apgalvotinas	-	-
įnag.	apgalvotinu	apgalvotinais	apgalvotina	apgalvotinomis	-	-
viet.	apgalvotiname	apgalvotinuose	apgalvotinoje	apgalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgalvotinasis	apgalvotinieji	apgalvotinoji	apgalvotinosios	-	-
kilm.	apgalvotinojo	apgalvotinųjų	apgalvotinosios	apgalvotinųjų	-	-
naud.	apgalvotinajam	apgalvotiniesiems	apgalvotinajai	apgalvotinosioms	-	-
gal.	apgalvotinąjį	apgalvotinuosius	apgalvotinąją	apgalvotinąsias	-	-
įnag.	apgalvotinuoju	apgalvotinaisiais	apgalvotinąja	apgalvotinosiomis	-	-
viet.	apgalvotinajame	apgalvotinuosiuose	apgalvotinojoje	apgalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgalvotinas, mot. g. apgalvotina.
• Skiemenys: ap-gal-vo-ti-nų

apgalvotinų (ret.)

1. tas, dėl kurio reikia apgalvoti

Etimologija

<= apgalvoti, apgalvoja, apgalvojo <= ap- + galvoti, galvoja, galvojo

---