apgalvotųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgalvotųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgalvotas, mot. g. apgalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgalvotas	apgalvoti	apgalvota	apgalvotos	apgalvota	-
kilm.	apgalvoto	apgalvotų	apgalvotos	apgalvotų	-	-
naud.	apgalvotam	apgalvotiems	apgalvotai	apgalvotoms	-	-
gal.	apgalvotą	apgalvotus	apgalvotą	apgalvotas	-	-
įnag.	apgalvotu	apgalvotais	apgalvota	apgalvotomis	-	-
viet.	apgalvotame	apgalvotuose	apgalvotoje	apgalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgalvotasis	apgalvotieji	apgalvotoji	apgalvotosios	-	-
kilm.	apgalvotojo	apgalvotųjų	apgalvotosios	apgalvotųjų	-	-
naud.	apgalvotajam	apgalvotiesiems	apgalvotajai	apgalvotosioms	-	-
gal.	apgalvotąjį	apgalvotuosius	apgalvotąją	apgalvotąsias	-	-
įnag.	apgalvotuoju	apgalvotaisiais	apgalvotąja	apgalvotosiomis	-	-
viet.	apgalvotajame	apgalvotuosiuose	apgalvotojoje	apgalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgalvotas, mot. g. apgalvota.
• Skiemenys: ap-gal-vo-tų-jų

apgalvotųjų (ret.)

1. tas, kurį apgalvojo

Etimologija

<= apgalvoti, apgalvoja, apgalvojo <= ap- + galvoti, galvoja, galvojo

---