apgalvojamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgalvojamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgalvojamas, mot. g. apgalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgalvojamas	apgalvojami	apgalvojama	apgalvojamos	apgalvojama	-
kilm.	apgalvojamo	apgalvojamų	apgalvojamos	apgalvojamų	-	-
naud.	apgalvojamam	apgalvojamiems	apgalvojamai	apgalvojamoms	-	-
gal.	apgalvojamą	apgalvojamus	apgalvojamą	apgalvojamas	-	-
įnag.	apgalvojamu	apgalvojamais	apgalvojama	apgalvojamomis	-	-
viet.	apgalvojamame	apgalvojamuose	apgalvojamoje	apgalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgalvojamasis	apgalvojamieji	apgalvojamoji	apgalvojamosios	-	-
kilm.	apgalvojamojo	apgalvojamųjų	apgalvojamosios	apgalvojamųjų	-	-
naud.	apgalvojamajam	apgalvojamiesiems	apgalvojamajai	apgalvojamosioms	-	-
gal.	apgalvojamąjį	apgalvojamuosius	apgalvojamąją	apgalvojamąsias	-	-
įnag.	apgalvojamuoju	apgalvojamaisiais	apgalvojamąja	apgalvojamosiomis	-	-
viet.	apgalvojamajame	apgalvojamuosiuose	apgalvojamojoje	apgalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgalvojamas, mot. g. apgalvojama.
• Skiemenys: ap-gal-vo-ja-mo-ji

apgalvojamoji (ret.)

1. ta, kurią apgalvoja

Etimologija

<= apgalvoti, apgalvoja, apgalvojo <= ap- + galvoti, galvoja, galvojo

---