antsiskaitysimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antsiskaitysimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antsiskaitysimas, mot. g. antsiskaitysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antsiskaitysimas	antsiskaitysimi	antsiskaitysima	antsiskaitysimos	antsiskaitysima	-
kilm.	antsiskaitysimo	antsiskaitysimų	antsiskaitysimos	antsiskaitysimų	-	-
naud.	antsiskaitysimam	antsiskaitysimiems	antsiskaitysimai	antsiskaitysimoms	-	-
gal.	antsiskaitysimą	antsiskaitysimus	antsiskaitysimą	antsiskaitysimas	-	-
įnag.	antsiskaitysimu	antsiskaitysimais	antsiskaitysima	antsiskaitysimomis	-	-
viet.	antsiskaitysimame	antsiskaitysimuose	antsiskaitysimoje	antsiskaitysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antsiskaitysimasis	antsiskaitysimieji	antsiskaitysimoji	antsiskaitysimosios	-	-
kilm.	antsiskaitysimojo	antsiskaitysimųjų	antsiskaitysimosios	antsiskaitysimųjų	-	-
naud.	antsiskaitysimajam	antsiskaitysimiesiems	antsiskaitysimajai	antsiskaitysimosioms	-	-
gal.	antsiskaitysimąjį	antsiskaitysimuosius	antsiskaitysimąją	antsiskaitysimąsias	-	-
įnag.	antsiskaitysimuoju	antsiskaitysimaisiais	antsiskaitysimąja	antsiskaitysimosiomis	-	-
viet.	antsiskaitysimajame	antsiskaitysimuosiuose	antsiskaitysimojoje	antsiskaitysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antsiskaitysimas, mot. g. antsiskaitysima.
• Skiemenys: ant-si-skai-ty-si-mu

antsiskaitysimu (sen.)

1. tas, kurį antsiskaitys

Etimologija

<= antsiskaityti, antsiskaito, antsiskaitė <= ant- + sangrž. si- + skaityti, skaito, skaitė

---