antmokamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antmokamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antmokamas, mot. g. antmokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokamas	antmokami	antmokama	antmokamos	antmokama	-
kilm.	antmokamo	antmokamų	antmokamos	antmokamų	-	-
naud.	antmokamam	antmokamiems	antmokamai	antmokamoms	-	-
gal.	antmokamą	antmokamus	antmokamą	antmokamas	-	-
įnag.	antmokamu	antmokamais	antmokama	antmokamomis	-	-
viet.	antmokamame	antmokamuose	antmokamoje	antmokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokamasis	antmokamieji	antmokamoji	antmokamosios	-	-
kilm.	antmokamojo	antmokamųjų	antmokamosios	antmokamųjų	-	-
naud.	antmokamajam	antmokamiesiems	antmokamajai	antmokamosioms	-	-
gal.	antmokamąjį	antmokamuosius	antmokamąją	antmokamąsias	-	-
įnag.	antmokamuoju	antmokamaisiais	antmokamąja	antmokamosiomis	-	-
viet.	antmokamajame	antmokamuosiuose	antmokamojoje	antmokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antmokamas, mot. g. antmokama.
• Skiemenys: ant-mo-ka-mu

antmokamu (tarm.| žem.)

1. tas, kurį antmoka

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---